|
Mano Kelyje 1999 m. Greitos ir nelabai mašinos, didelės fūros, stojančios visur ir visada - naktį ar dieną, keliuose ar kryžkelėse, nepriklausomai nuo to kaip tu apsirengęs - žaliai, geltonai ar paprasčiausiai lietuviškai. Geranoriški vaizdai aplink tave ir tu supranti, kad nuovargis - tai tik poilsis tavo įspūdžiams, įspūdžiai - poilsis nuobodybei. Tavo žingsniai, aidintys prietemoje - tai bėgantys, tai kažkur skubantys, tavo skrendantys žingsniai. Nors ir pririšti prie kelio. Eini, važiuoji, nutolsti, ir vėl sugrįžti, sau kartoji ir kitiems sakai, kad kažkur kažkas tavęs laukia. Ir jei ne čia, tai ten, jei ne šiandien, tai vakar ar rytoj. Pasakyk man savo vardą. Man jį reikia žinoti, kad lengviau atsikelčiau ryte ar užmigčiau vakare, kad mokėčiau būti toks kaip tu - vienodas sau ir skirtingas kitiems. Linksma su tavim. Visur ir visada... © 1999 |
2019.08.24 - 09.05 |
Autostopu: 1750 km. |
Keliavau autostopu link Slovėnijos. Lygiai taip pat, kaip ir prieš dvidešimt metų. Lygiai tuo pat metu - vasarai baigiantis ir rudeniui prasidedant. Lygiai tuo pačiu maršrutu - per Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją. Ir dvidešimties metų lyg nebūta. |
Pasakojimas Nuotraukos |
|
Viso autostopu 2019-aisiais metais nukeliavau: 1750 km.
|