|
Mano Kelyje 1999 m. Greitos ir nelabai mašinos, didelės fūros, stojančios visur ir visada - naktį ar dieną, keliuose ar kryžkelėse, nepriklausomai nuo to kaip tu apsirengęs - žaliai, geltonai ar paprasčiausiai lietuviškai. Geranoriški vaizdai aplink tave ir tu supranti, kad nuovargis - tai tik poilsis tavo įspūdžiams, įspūdžiai - poilsis nuobodybei. Tavo žingsniai, aidintys prietemoje - tai bėgantys, tai kažkur skubantys, tavo skrendantys žingsniai. Nors ir pririšti prie kelio. Eini, važiuoji, nutolsti, ir vėl sugrįžti, sau kartoji ir kitiems sakai, kad kažkur kažkas tavęs laukia. Ir jei ne čia, tai ten, jei ne šiandien, tai vakar ar rytoj. Pasakyk man savo vardą. Man jį reikia žinoti, kad lengviau atsikelčiau ryte ar užmigčiau vakare, kad mokėčiau būti toks kaip tu - vienodas sau ir skirtingas kitiems. Linksma su tavim. Visur ir visada... © 1999 |
2012.12.12 - 12.24 |
Autostopu: 150 km. |
Nuvažiavome į Europos šiaurę žiemą. Jau seniai reikėjo taip padaryti, kad ir ne autostopu. Prieš pat žiemos saulėgrįžą, kai trumpiausios dienos ir ilgiausios naktys, su daug baltos spalvos ir nė trupučio saulės. |
Pasakojimas Nuotraukos |
|
2012.05.05 - 06.03 |
Autostopu: 10500 km. |
Į Iraną. Buvo kelionė - mano ir Evelinos. 10 500 kilometrų autostopu ir 30 dienų kelyje. Per seniai žinomas ir pažįstamas šalis - Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Serbiją, Bulgariją, Turkiją. |
Pasakojimas Nuotraukos |
|
Viso autostopu 2012-aisiais metais nukeliavau: 10650 km.
|