Daug gero miesto - Rygos

Kad jau eilinį kartą neatsirado nė vieno Kb-uko, geidžiančio gero tranzo ir laiko savaitgaliui, tai į Rygą išvažiavau vienas. Pasirodžiau trasoje apie 9.00 val. tačiau tai nieko per daug nesudomino:) Strigau ir buvau visai neįdomus. Sustabdžiau fūrą latviškais numeriais. Galvojat- nuvažiavau su ja į Rygą? Nea, nė velnio, nes baigės "saliarka" ir buvau išlaipintas Panevėžy, kuo per daug neapsidžiaugiau. Sekas:)

Tranzuoti Panevėžy nelabai kas. Nuobodžiauju, vienžo. Tik žiūrau, prieky stoparas išdygo. Panevėžys neturtingas tranzuotojais, tad nuėjau link jo (link stoparo). Taip aš ir susipažinau su Augustu. Spigino saulė, negalėdavau pažvelgt vairuotojams į akis, tad ir toliau buvo nelabai kas. Augustas išvažiavo su "Moskvič" modelio ratais. Teko laukt dar ir Saločiai city pasiekiau net trijų mašinų vežamas. Ten manęs jau laukė tas pats Augustas. Apsisprendėm pasiekt LT/LV sieną pėsčiomis. Likus km.- žiūrom, stovi sugriuvęs čekiškas mikrobusiukas. Link mūsų eina du bičai, pankai iš natūros, ir iš širdies, kaip supratau. Padėtis jų liūdna- sugedo motoras, paskutinę naktį praleido miegodami šaltyje, artėja dar viena naktis, niekas negelbėja. Nusprendėm su Augustu imtis tos kilnios misijos, tuo labiau, kad tie bičai buvo suomiais, kaip patys sakė. Žinot- mylėk suomį kaip artimą savo:) Buvo iškviestas servisas, o mes apdovanoti "Gambrinus" alumi, nes jie kaip tik iš Čekijos. Alus buvo gerai. Alus yra gerai. Alus bus gerai.

Supratom, kad tuoj reikės gelbėti ir mus, nes temo sparčiai. Ant sienos radom latvį "Dėdę Saldainių", važiuojantį į Rygą. Jis tikino, jog gyvenime svarbiausia būti reikalingu laiku reikalingoje vietoje. Šiaip jis dirba "Vilniaus Pergalės" atstovu latviams, važinėja į Lietuvą, niekad neima tranzuotojų (pats kaltas, aišku) ir yra krūtas (šitą sugalvojau pats). Pasekėm jo mokymais, jog reikia tik būt tam tikru laiku tam tikroje vietoje, buvom prie "Laimos" laikrodžio likus pusvalandžiui iki "strielkos". Lietuviai tapom septyniese ir daug latvių, kurių skaičius, beje, buvo nepatovus ir kito laikas nuo laiko. Prasidėjo "šyzovi" bajeriai Rygos centre. Na, ką, šiek tiek sumaišėm vieno baro biliardo kambarį su stadionu, kuomet atsekę į ten 18 snukių minia paskui du užsieniečius, apstojom jų pasirinktą stalą ir pradėjom šūksniais ir plojimais raginti juos. Pirmas smūgis lazda buvo palydėtas audringais aplodismentais. Belieka tik įsivaizduot kas būtų, jei bičai būtų nors vieną kamuoliuką pataikę. Stadione darėsi karšta, žaidimas kaitino aistras. Latviai rėkė- "šaibu, šaibu". Bet playeriai to nepadarė, o mes juos palikom. Manau, jie dėlto nelabai liūdėjo:) Po to buvo baro paieškos, alaus gėrimas. Beje, pavaišinau latvius "Vilko" alumi. Slenkant į naktį užėjom į krautuvę užpirkt vyno. Pigiausia pirkt "Monastyrskaja Izba". Krautuvėj ir sako kažkas- "duokit mums pigiausio vyno". Nė velnio, sakau, duokit mums "Monastyrskaja Izba", o ne pigiausio:) 1.5 litro vyno buvo patikėta nunešti man, į Zintos namus ir aš sėkmingai susitvarkiau- ta prasme, neišgėriau pakeliui. Man prizas:)

Latvių skaičius tapo pastovus- lygiai 5, neskaitant Zintos mamos, sesers ir katino, kuris buvo juodas:) Toks ir liko, ačiu dzievui. Pasakot kas vyko toliau? Ot nepasakosiu, nes buvot negeri, kad nevažiavot. Apie 3.00 val. ėjom miegot- vienam kambary 12 žmonių internacionalas. Karts nuo karto ateidavo ir katinas:) Ryte atsikėliau pats pirmas, nes buvo nelabai patogu ir persikrausčiau į virtuvę. Tik apie 11.00 val. neliko miegančių, bet atsirado tiek pat alkanų. Buvo vaišės su sūriu, ryžiais, ryžiais, sūriu ir dar dešrigaliu. Atsilabinę su visais patraukėm trason. Dangus buvo ne šviesus. Iki Kekavos važiavau su dviejomis mašinomis, su Vladu ir Augustu. Ten vėl buvom septyniese, bet greit likom penkiese. Po to tryse… Temo. Sustojo "Kamaz" markės automobilis, važiuojantis iki sienos. Už Bauskės dar "pastrojinau" vairuotoją, kad tas paimtų vieną iš strigusių kelyje, nes jau buvo tamsu. LV/LT sieną pasiekėm tryse. Pradėjom eiti per estų fūras, nes kitokių ten nebuvo. Nelabai ten sekėsi:) Kol vilniečiai užkalbino latviuką, važiuojantį į Vilnių. Tiesiai, ir ne su fūra. Tad, atsilabinom. Likau vienas. Savo fūros laukiau ilgai… Ir sulaukiau. Tai buvo estas, bet koks tai estas. Biški sunku buvo suprast jo rusų kalbą, bet aš jį vistiek perpratau. Beje, iš jo sužinojau, kad gražiausios merginos Lietuvoj- tai Kėdainiuose. Kodėl- paklauskit jo:) Gal todėl, kad Kėdainiai- vienas miestas, kuriuo fūros varo per centrą. Tad ir prisižiūri visko:) O aš buvau prie IX forto laiku, vadinamu naktimi- 22.20 val.

Tai va, taip viskas ir buvo. Daug daug gero tranzo, geros chebros, gero miesto- Rygos, gero laiko visame kame. Bet svarbiausia- savaitgalius praleistas, o ne prastumtas:))))))) Bliamba, negaliu be tranzo

Paskaitykit Augusto pasakojimą - apie tą patį ir plačiau.