Viduržiemio išvyka į Kučiūnus, ant LT/PL sienos
arba kai "Starka" sušąla į ledą

Kaip buvo planuota

1. Atvykimas į vietą ir įsikūrimas Remigijaus sodyboje.
2. Ekskursija po netoliese esančio kaimo įžymias ir intymias vietas. Bažnyčios ir bibliotekos aplankymas.
3. Susitikimas su paskutines dienas savo sodyboje leidžiančiu ir be elektros gyvenenčiu buvusiu stoparu Pranu. Vakaronė su juo.
4. Pažintis su kitais vietiniais žmonėmis ir jų kultūra.
5. Supermarketo aplankymas ir alkoholio įsigijimas.
6. Sugrįžimas į sodybą.
7. Vakaras su "Vilkais" ir "Starka".
8. Lenkijos teritorijos apžvalga ir ekskursija prie valstybes skiriančio griovio.
9. Grįžimas į sodybą. Išėjimas iš sodybos. Po to vėl grįžimas. Ir taip daug kartų.
10. Susitikimas su vietiniais gruzinais. Vėmimas.
11. Nakvynė ir vėmimas.
12. Grįžmas namo, jei tokius turit.

Kaip vyko iš tikrųjų

Žiema panaši į tikrą žiemą. Mudu, t.y. aš ir Mikas, ištranzuojam iš Garliavos popietėj, pasiekiam Marijampolę, surandam Remigijų, pasiimam jo mašiną ir jau ne tranzu judam į paskirties vietą - Lazdijų rajone esantį Kučiūnų kaimą. Pakeliui nuperkam alaus, pas mane kuprinėj mėtos butelys starkos... Už Lazdijų pravažiuojam Miškinius ir sėkmingai patenkam į Kučiūnus. Važiuojam dar už jų į kažkokius dirvonus ir ten randam Remigijaus žadėtą "vilą", kuri ne tik kad be elektros ir šalta, bet dar ir panašį į jokį ne namą, o į tualetą. Iškart einam apžiūrėt valstybinės sienos ir pastebim pasieniečius. Ir jie mus pastebi. Geriam alų. Dar šviesu, bet suprantam labai realiai - tuoj ateis naktis ir tada tik viskas prasidės. Sutemus mūsų laukia išvyka į Kupčiūnų centrą. Sulipam į mašiną ir pradedam lošt kortomis. Aplinkui begaliniai laukai. Temsta. Lauke jau dabar vėsoka, kas bus toliau - baisu pagalvot... Labai ir negalvojam. Tūsas prasideda. Brrr...

Temsta. Į lauką išeit baisu. Sėdim mašinoj, lošiam kortomis ir geriam alų "Vilko". Pralošęs iš mūsų, turės eiti miegot į rūsį, kadangi toje trobelėje tėra tik dvi lovos. Nors nesvarbu, kurioj tos trobelės vietoj reiks miegot - lauke ko gero šilčiau. Iš šono visa tai atrodo keistokai manau. Įsivaizduokit - baltų laukų vidury stovi mašina. Trys bičai joje lošia kortomis. Atvažiavo tik tam, kad sušąlt ir palošt kortomis. Priekiniame mašinos lange pasirodo lempos šviesa. Taip teka mėnulis - pilnatis. Atrodo viskas kiek magiškai. Mėnulis vis aukštyn, aukštyn. Sakau Mikui, kad geriausias bajeris būtų, kuomet tas pats mėnulis pradėtų leistis žemyn. Prieinam vieningos nuomonės, kad tuo atveju protingiausia būtų nusižudyt. Taip neatsitinka. "Tūkstantį" laimiu aš. Atsiranda butelys starkos. Atsukamas. Pirmas gurkšnis daro savo - šilčiau. Bet ar ilgam? Išėjus nusimyžt, supranti, kad tuoj bus oi kaip šalta. Tuoj eisim į Kučiūnus.

Stogas vis dar važiuoja. Viskas atrodo prikolnai - trys bičai sėdi mašinoj, lošia kortom. Aplinkui balti laukai. Ateina laikas eiti į Kučiūnus. Gurkštelim su Miku "Starkos", pasiruošiam ir palikę dar šiltą mašiną ir Remigijų joje, bet napalikę "Starkos", judam link Kučiūnų. Lauke jau patapę iš vis vėsokai. Kol pasiekiam kaimą, jau būnam sušąlę. Ne ką geriau jaučiasi ir "Starka" mano rankose. Varom tiesiai į centrą. Pirmas dalykas, atkreipęs mūsų dėmesį - tai bažnyčia, tiksliau - jos viršuje esantis kryžius. Pilnatis, chebra, dangus kaip iš filmų apie vampyrus. Mėnulio pilnaties fone didžiulis bažnyčios kryžius. Neramiai pradedam dairytis vampyrų, gurkšteliu "Starkos". Baisu. Bet vampyrų nėra, vaikšto tik vietinės mergos, aplinkui jas važinėja bičai. Gyvenimas vyksta, bičas prižiūri mergas, paskui kurias važinėja jau dvi mašinos. Mergos laužosi. Aš gėriuosi pilnatim. Paskui grįžinėjam į mašiną. Žandai jau apsitraukę ledu. Ar grįšim pas Remigijų? Kas mūsų laukia šaltame kelyje atgal? Ar miega kas lauko pakraštyje stovinčiam traktory?

Taigis, prisižiūrėję mergų, vampyrinių vaizdų ir sušąlę, grįžinėjam su Miku ten kur mūsų laukia Remigijus. Ale kaustantis šaltis, kad žandai jau visai lediniais pavirto. Šliūkšteliu dar "Starkos" į save. Nepadeda, nes ir "Starka" tuoj tuoj sušals į ledą. Lauke vis vėsiau. Žygiuojam per kaimą, beldžiamės į traktoriaus langus, bet niekas neatidaro - matyt traktoristas irgi miega. Laikas vėlus. Pasiekiam mašiną - ten nors kažkiek šilčiau. Minčių eiti miegot į šalia stovinčią trobą jau tikrai nėra. Sušilę vėl organizuojam su Miku išvyką - šįkart prie tvoros, kuria aptverta Lietuva. Pavyksta išpildyt savo nusiteikimą - nusišlapinti ant tvoros. Ne šilčiau. Vidurnaktį nusprendžiam, kad šalčio mums jau pakaks, tad paliekam Kučiūnus ir varom į Lazdijus. Miesto centre šiltas butas. Kakava be pieno, negrojantis patefonas, Cojaus plokštelės be Cojaus. Šilta vieta. Ryte, įlipęs į mašiną, pirmas minutes jaučiausi kaip faršas šaldomoj kameroj. Įsivaizduoju, kas ten būtų likę iš mūsų, jei jau vanduo sušąlo į ledą. Nuo Marijampoles tranzavom, smigom, vidurdienį kepiau bulves jau Kaune. Toks tad buvo 20% Extrymas ir 43% "Starka". Pavydas ima sau...