Aplink Lietuvą - 2, kodiniu pavadinimu "Mes niekur neskubam"
Pirmas kelionės vakaras
Penktadienio vakaras, 17.10 val. Atėję į tranzo vietą Molėtų plente,
randame krūvą tiulienių. Bandom ieškoti dėkingesnės vietos tranzui. Ir
surandam. Tiulieniai paslaptingai dingsta- einam į jų vietą. Bet tada seka
naujas naujų tiulienių desantas. Mums trūksta kantrybės, vakaras ant
nosies:) Einam i priekį ir ištrukę iš tiulienių minios, tranzuojam. Ir
mums sekasi- tad temstant, apie 19.00 val. būname Utenoje. Perkam alaus,
einam i miesto galą ir ten kur stovi "Statoil"- priešingoj pusėj įkuriam
stovyklavietę. Laužom aplinkinius medžius, kuriam laužą, liejasi pirmas
lašas alaus ant aukštaitijos. Ir taip toliau. Nakčiai atėjus, atsiranda
palapinė- i ją sulindę lūžtam. Ryte keliamės nuo šalčio- palapinė
drėgna, net išlindus iš jos tenka 15 min. kalenti dantimis- ne iš
malonumo, aišku:) Išaušta rytas- mes Kelyje.
Antra kelionės diena
Prasideda. Ant šalto asfalto sustoja pirma mašina, su kuria
riedam į Daugailius- kultinė Kb vieta(ten tranzavome ir Aplink LT-1999, ir
per Kb varžybas "Baltijos vieškelis 1999") ir štai dabar. Ir ten
randame kelis tiulienius- mūsų laimei, važiuojančius i priešingą pusę.
Tada varom iki Degučių, o dar vėliau- ir į Zarasus. Beje, į Zarasus
atvežęs šoferis paklausė, ar mes nedaliname geltonų kortelių- turbūt tas
bičas ilgai miegojo... Zarasai, kaip ir pernai, beveik miręs miestas.
Tiesa, vyksta kažkokia mugė, bet tegalima nupirkt maišiuką bulvių pigiau
ir daugiau nieko. Pusryčiaujame ant ežero, tada tranzuojam link Visagino.
Sustoja duoną vežiojanti mašina- skanaus duonos kvapo užliūliuoti
pasiekiam Turmantą(LT/LV siena). O dar vėliau ir Visaginas. Tada 6 km.
einam į Ignalinos AE- platus kelias, kuriame tilptų 8 mašinos, bet dabar
tai netelpa nė viena arba beveik nė viena, kadangi jų ten paprasčiausiai
nėra. Pravažiuoja policijos autobusas(!!!!). Mes vis einam. Pasiekiam
apie 12.00 val. Ignalinos Atominę Elektrinę (taip ir neaišku, kodėl ji
vadinasi Ignalinos). Tada pigiai pietaujame įmonės valgykloje- arbata
25 centai, barščiai- 80 centų. Tiesa, nekalbėkit ten lietuviškai, jei
norit pavalgyt, aišku, nes jūsų niekas nesupras:).
Iš atominės patraukėm pėsčiomis- keikdami mašinas, kurių nebuvo.
Pusiaukelėj sustoparinom jaunuolius, nuvežusius mus iki paskutinio
posūkio į Visaginą. Ten autostopas geras- mes "Žiguliais" riedame link
Ignalinos. Tiesa, prie Drūkšto gyvenvietės yra nuoroda į kaimą labai jau
įdomiu pavadinimu- "Rojus". O gal ten ne kaimas- tuomet mums iki tos
vietos jau buvo nedaug likę. Iki Ignalinos prisiklausę pagiriamųjų
žodžių Palūšei, patraukėm į ją. Ėjom 3 km., pasėdėjom ant ežero. Tada
tranzavom link Švenčionėlių. Ir ką jūs manot- nespėjom smigt, kaip
nusprendėm, kad labiau verta pargrįžt į Ignaliną. Mums taip bedarant ir
visai nestabdomas, sustoja "Žiguliai". Vairuotojas buvo kunigas, kuris
tikrai ne iš blogos valios mus dar paklaidino Ignalinoje. Viskas baigės
gerai, dar spėjom sutranzuoti ratus iki Didžiasalio, kur buvo ežeras
(kaip ryte sužinojom- ne bet koks, o privatus). Tada, temstant,
suruošėme gera pikniką- ir vėl liejosi alus, degė laužas. O naktį, buvo
šalta, aišku. Na, tikrai ne šilta. Bet kam tai rūpi.
Trečia, paskutinė kelionės diena
Atsikėlėm sekmadienį, spalio 2 dieną, labai anksti ryte... Ir ką jūs
manot- buvo labai šalta. Tad patraukėm likusius 12 km. pėsčiomis į
Švenčionis. Pirma stabdyta mašina, aišku, sustojo. Perėjom
Švenčionis- man pasirodė nelabai ir provincija. Kažkaip viskas
šiuolaikiškiau ten atrodo:) Gal po Ignalinos... Tada važiavom su
pasieniečiu iki Juzinos kaimo, tada smigom pusvalandžiui- mašinų nėra,
užtat tranzas- vos ne 100 procentinis. Bet taip buvo ir Aplink LT-1999
kelionės metu. Tada atvažiavom į Pabradę, pusryčiavom. Tranzavom į
Nemenčinę, o sustojo į Vilnių:) Paleido kažkur turnishkių miškuose.
Ėjom, ėjom, ėjom. Važiavom, važiavom, važiavom.
Taigis, sekmadienį 11.30 val. buvome Vilniuje. Tai pranoko mūsų visus
lūkesčius. Aplink LT-2000 (2-asis etapas) baigėsi jau temstant apie 18.00 val. kuomet
aš nuo trijų kryžių kalno dariau panoraminę Vilniaus nuotrauką.
|