|
Mano Kelyje 1999 m. Greitos ir nelabai mašinos, didelės fūros, stojančios visur ir visada - naktį ar dieną, keliuose ar kryžkelėse, nepriklausomai nuo to kaip tu apsirengęs - žaliai, geltonai ar paprasčiausiai lietuviškai. Geranoriški vaizdai aplink tave ir tu supranti, kad nuovargis - tai tik poilsis tavo įspūdžiams, įspūdžiai - poilsis nuobodybei. Tavo žingsniai, aidintys prietemoje - tai bėgantys, tai kažkur skubantys, tavo skrendantys žingsniai. Nors ir pririšti prie kelio. Eini, važiuoji, nutolsti, ir vėl sugrįžti, sau kartoji ir kitiems sakai, kad kažkur kažkas tavęs laukia. Ir jei ne čia, tai ten, jei ne šiandien, tai vakar ar rytoj. Pasakyk man savo vardą. Man jį reikia žinoti, kad lengviau atsikelčiau ryte ar užmigčiau vakare, kad mokėčiau būti toks kaip tu - vienodas sau ir skirtingas kitiems. Linksma su tavim. Visur ir visada... © 1999 |
2011.03.20 - 04.07 |
Autostopu: 4500 km. |
Dar viena mudviejų su Evelina autostopo kelionė į užsienį. Ne taip ir arti, ne taip ir trumpai, nors ir mažai kas naujo joje buvo. |
Pasakojimas Nuotraukos |
|
Viso autostopu 2011-aisiais metais nukeliavau: 4500 km.
|