|
Mano Kelyje 1999 m. Greitos ir nelabai mašinos, didelės fūros, stojančios visur ir visada - naktį ar dieną, keliuose ar kryžkelėse, nepriklausomai nuo to kaip tu apsirengęs - žaliai, geltonai ar paprasčiausiai lietuviškai. Geranoriški vaizdai aplink tave ir tu supranti, kad nuovargis - tai tik poilsis tavo įspūdžiams, įspūdžiai - poilsis nuobodybei. Tavo žingsniai, aidintys prietemoje - tai bėgantys, tai kažkur skubantys, tavo skrendantys žingsniai. Nors ir pririšti prie kelio. Eini, važiuoji, nutolsti, ir vėl sugrįžti, sau kartoji ir kitiems sakai, kad kažkur kažkas tavęs laukia. Ir jei ne čia, tai ten, jei ne šiandien, tai vakar ar rytoj. Pasakyk man savo vardą. Man jį reikia žinoti, kad lengviau atsikelčiau ryte ar užmigčiau vakare, kad mokėčiau būti toks kaip tu - vienodas sau ir skirtingas kitiems. Linksma su tavim. Visur ir visada... © 1999 |
2002.08.29 - 10.11 |
Autostopu: 4050 km. |
Mudu su Asta keliavome į Ispaniją. Nuvažiavome į ten autostopu. Mėnesį gyvenome Ispanijoje ir skynėme vynuoges. Namo nuo Valencijos grįžome ne autostopu. |
Pasakojimas Nuotraukos |
|
Viso autostopu 2002-aisiais metais nukeliavau: 4050 km.
|