Aplink Lietuvą - 2, kodiniu pavadinimu "Mes niekur neskubam"

Pirmas kelionės vakaras

Penktadienio vakaras, 17.10 val. Atėję į tranzo vietą Molėtų plente, randame krūvą tiulienių. Bandom ieškoti dėkingesnės vietos tranzui. Ir surandam. Tiulieniai paslaptingai dingsta- einam į jų vietą. Bet tada seka naujas naujų tiulienių desantas. Mums trūksta kantrybės, vakaras ant nosies:) Einam i priekį ir ištrukę iš tiulienių minios, tranzuojam. Ir mums sekasi- tad temstant, apie 19.00 val. būname Utenoje. Perkam alaus, einam i miesto galą ir ten kur stovi "Statoil"- priešingoj pusėj įkuriam stovyklavietę. Laužom aplinkinius medžius, kuriam laužą, liejasi pirmas lašas alaus ant aukštaitijos. Ir taip toliau. Nakčiai atėjus, atsiranda palapinė- i ją sulindę lūžtam. Ryte keliamės nuo šalčio- palapinė drėgna, net išlindus iš jos tenka 15 min. kalenti dantimis- ne iš malonumo, aišku:) Išaušta rytas- mes Kelyje.

Antra kelionės diena

Prasideda. Ant šalto asfalto sustoja pirma mašina, su kuria riedam į Daugailius- kultinė Kb vieta(ten tranzavome ir Aplink LT-1999, ir per Kb varžybas "Baltijos vieškelis 1999") ir štai dabar. Ir ten randame kelis tiulienius- mūsų laimei, važiuojančius i priešingą pusę. Tada varom iki Degučių, o dar vėliau- ir į Zarasus. Beje, į Zarasus atvežęs šoferis paklausė, ar mes nedaliname geltonų kortelių- turbūt tas bičas ilgai miegojo... Zarasai, kaip ir pernai, beveik miręs miestas. Tiesa, vyksta kažkokia mugė, bet tegalima nupirkt maišiuką bulvių pigiau ir daugiau nieko. Pusryčiaujame ant ežero, tada tranzuojam link Visagino. Sustoja duoną vežiojanti mašina- skanaus duonos kvapo užliūliuoti pasiekiam Turmantą(LT/LV siena). O dar vėliau ir Visaginas. Tada 6 km. einam į Ignalinos AE- platus kelias, kuriame tilptų 8 mašinos, bet dabar tai netelpa nė viena arba beveik nė viena, kadangi jų ten paprasčiausiai nėra. Pravažiuoja policijos autobusas(!!!!). Mes vis einam. Pasiekiam apie 12.00 val. Ignalinos Atominę Elektrinę (taip ir neaišku, kodėl ji vadinasi Ignalinos). Tada pigiai pietaujame įmonės valgykloje- arbata 25 centai, barščiai- 80 centų. Tiesa, nekalbėkit ten lietuviškai, jei norit pavalgyt, aišku, nes jūsų niekas nesupras:).
Iš atominės patraukėm pėsčiomis- keikdami mašinas, kurių nebuvo. Pusiaukelėj sustoparinom jaunuolius, nuvežusius mus iki paskutinio posūkio į Visaginą. Ten autostopas geras- mes "Žiguliais" riedame link Ignalinos. Tiesa, prie Drūkšto gyvenvietės yra nuoroda į kaimą labai jau įdomiu pavadinimu- "Rojus". O gal ten ne kaimas- tuomet mums iki tos vietos jau buvo nedaug likę. Iki Ignalinos prisiklausę pagiriamųjų žodžių Palūšei, patraukėm į ją. Ėjom 3 km., pasėdėjom ant ežero. Tada tranzavom link Švenčionėlių. Ir ką jūs manot- nespėjom smigt, kaip nusprendėm, kad labiau verta pargrįžt į Ignaliną. Mums taip bedarant ir visai nestabdomas, sustoja "Žiguliai". Vairuotojas buvo kunigas, kuris tikrai ne iš blogos valios mus dar paklaidino Ignalinoje. Viskas baigės gerai, dar spėjom sutranzuoti ratus iki Didžiasalio, kur buvo ežeras (kaip ryte sužinojom- ne bet koks, o privatus). Tada, temstant, suruošėme gera pikniką- ir vėl liejosi alus, degė laužas. O naktį, buvo šalta, aišku. Na, tikrai ne šilta. Bet kam tai rūpi.

Trečia, paskutinė kelionės diena

Atsikėlėm sekmadienį, spalio 2 dieną, labai anksti ryte... Ir ką jūs manot- buvo labai šalta. Tad patraukėm likusius 12 km. pėsčiomis į Švenčionis. Pirma stabdyta mašina, aišku, sustojo. Perėjom Švenčionis- man pasirodė nelabai ir provincija. Kažkaip viskas šiuolaikiškiau ten atrodo:) Gal po Ignalinos... Tada važiavom su pasieniečiu iki Juzinos kaimo, tada smigom pusvalandžiui- mašinų nėra, užtat tranzas- vos ne 100 procentinis. Bet taip buvo ir Aplink LT-1999 kelionės metu. Tada atvažiavom į Pabradę, pusryčiavom. Tranzavom į Nemenčinę, o sustojo į Vilnių:) Paleido kažkur turnishkių miškuose. Ėjom, ėjom, ėjom. Važiavom, važiavom, važiavom.
Taigis, sekmadienį 11.30 val. buvome Vilniuje. Tai pranoko mūsų visus lūkesčius. Aplink LT-2000 (2-asis etapas) baigėsi jau temstant apie 18.00 val. kuomet aš nuo trijų kryžių kalno dariau panoraminę Vilniaus nuotrauką.