Kaip mes sutikom naujuosius, 2000 metus

Aš nupirksiu jums gąražą - didelį gražų ir su gąražu... Nauji metai buvo cool. Ir aš važiavau į Nidą. Prie IX forto sulaukiau Miko, po to Remigijaus. 9.00 val. tie bičai šoko į trąsą ir užlinko. Aš tuomet stengiaus sulaukti mergdžinos, kuri turėjo palaikyti kompaniją Benui, plaukiančiam į Nidą. Bet taip neatsitiko. Remigijus su Miku baigė savo gėdingą smigimą ir išvarė. 11.00 val. aš ėmiau fūrą iki Kryžkalnio, o dar vėliau- ratus iki Klaipėdos. Buvau ten 13.30 val. ir sutikau draugelius.

Šokom į keltą ir nenuskendę pasiekėm kitą krantą. Ten pasitūsinom pajūry, kultūringai išgėrėm alaus ir stabdėm mašinas. Po to sėdom i mikro. Buvo ten daug publikos, kurie bajeravo ir šurmuliavo. Bet po mūsų pasirodymo, jų šnekos ir juokai buvo baigti, nes prasidėjo sunkioji mano ir Miko artilerija, kai Remigijui buvo viskas giliai pochui, mes su Miku išgvildenom keletą klausimų. Nemirtinga mano įdeja, kad vairuotojo nebuvimas autobusiuke ir uždarytos durys - tai mums paruošta pasaulio pabaiga. Įsivaizduokit ten buvusius žmones - visi linksmi, šiek tiek išgėrę, pasipuošę o čia įlipa kažkokie bičai ir pradeda varyt nesąmones. Man tada jau buvo viskas giliai. Pasiekėm Nidą, gavom plotą, išgėrėm alaus ir dar nusipirkom. Po to buvo tūsas prie jūros, pirmoji mano fotografija sniege. Po to prasidėjo sunkioji artilerija "Starkos" pagrindu. Paskutiniai žodžiai, kuriuos pamenu - kaip ištiesęs rankas sušukau "Cojus, nu Cojus" ir užlinkau. Buvo kelios fotosesijos sniege, kažkas kvietė prie eglutės, bet aš pasirinkau kitką.

Po to kitko atėjo rytas ir 8.00 val. supratau, kad naujieji atėjo manes neįspėję. Pirmas klausimas - koks čia rajonas, koks laikas, kur ryšys, kur Antanas, po galais. Vėliau išvarėm į trąsą ir atkimšom portveino bonką, pavadinimu "666" - satanistinis "Trejų Devynerių" variantas. Tranzo nebuvo, manęs irgi, kaip ir Antano. Po to Remigijus paėmė ratus iki Klaipėdos. Patekom į keltą, kuriame aš vis nerasdamas Antano, pažadėjau visiems nupirkti ir jūrą su garažu, ir šunį su garažu ir kitką. Traukiau serenadas po langais kapitono. Buvo geras. Po to traukėm per Klaipedą, kurios pabaigoj smigom. Net Miko gera nuotaika pradingo, kai artėjo smigimas. Po to sustojo "Lifosa". Su Miku uzėmėm vietas fūroje, o Remiga liko ant plento. Bet jis nepražus - turėjo ir pinigų, ir portveino. Mes pasiekėm Cinkiškius, kur išsikvietėm du "Vilkus". Antano vis dar nebuvo, bet i Cinkiškius atvarė stoparų ir buvo gerai, nes brendo tūsas. Priešais mus tranzinusios mergos patyrė fiasko. Dar spėjo paklaust, ar mes nepamenam Tyntos dainos ritmo. Pasiūliau joms paskambint Tyntai ir paklausti. Jos nesuprato. Deja, neatsispyriau Miko gundymams ir sulipau į autobusą, kuris pristatė mus į Kauną. Norėjau ėsti kaip vilkas, bet baigėsi pinigai, tad alkanavau.

Patirtas traktoristas, "Vilko" fanas ir sunkioji artilerija. Čia buvo, ten bus. Beje, gal kas žinot, kur dingo Antanas. Ir kur mano pažiūros? Būčiau dėkingas.