|
|
|
2018.11.09 - 11.16 [Kelionė]
Visą savaitę - nuo penktadienio iki penktadienio, dariau tai, ko mano amžiaus, materialinės padėties bei visuomenėje užimamos padėties žmogui daryti nederėtų - keliavau autostopu Hašemitų karalystėje - Jordanijoje. Vaikščiojau po ją, nakvojau palapinėje ten pat ir panašiai bei kitaip visaip valkatavau. Šešiasdešimt ketvirtoji mano šalis, kas nėra labai svarbu (visų jų ar taip ar taip neaplankysi, o ir kas tai prisimins) + dar vienas tūkstantis autostopinių mano kilometrų, kas yra svarbu netgi labai (kiek jų ten man beliko). Kas iš viso to gavosi - jau galima pamatyti. Paskaityti - irgi. Pavydėti - ten pat.
Mano gyvenimo kelyje saulėlydis kelyje. Antra dalis. Artimieji (Rytai) Lietuva - Jordanija - Lietuva
Pasakojimas Nuotraukos Anonsas
|
|
2018.03.09 - 03.24 [Kelionė]
Keliavau autostopu Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Lygiai dvi savaitės mano gyvenimo Kelyje, maršrutu Seulas-Tokijas. Tad šį pavasarį ankstyvą (juk pavasaris - vis dar kelionių metas, ar ne?), tu neklausinėk savęs, mielas mano drauge - galėtum pats taip, ar nelabai? Ir dar tokiam amžiuje, metuose tokiuose? Ar visiškai vienas, ar kompanijoje su draugu, ar beveik vienas su gumine kiaule kuprinėje? Ar reikia tau to, ar nelabai? Ar norėtum tu taip, ar gal tegul kiti? Galbūt mano pasakojimas ir nuotraukos į tai atsakys. O jei neatsakys ir tie klausimai neduos ramybės, būtinai pakeliausi autostopu ten pats - ar visiškai vienas, ar su draugu, ar su gumine kiaule.
Mano gyvenimo kelyje saulėlydis kelyje. Pirma dalis. Tolimieji (Rytai) Lietuva - Lenkija - Pietų Korėja - Japonija - Lenkija - Lietuva
Pasakojimas Nuotraukos Anonsas
"Ilgai keliavai tu lapeli voke, praėjo paskutiniai terminai, bet todėl jie ir yra Tolimieji Rytai, kad toli rytuose"... Tokiais žodžiais iš dainos norėčiau pristatyti būsimą mudviejų su Frykiu kelionę. Kodėl vėl su gumine kiaule? :( Todėl, kad ne guminės (kiaulės) nevažiuoja :) "Su nekantrumu atsakymų lauki, žinutės iš žodžių kelių, mes čia sutinkam saulėlydžius anksčiau aštuoniom valandom"... Tik skirtingai nei dainoje, už mūsų nugarų toliau jau nebebus Sachalino, užtat vis dar bus apvali mūsų planeta - irgi kaip dainoje. Taip, kad "tu nesibaimink pasakojimų apie tai, jog ten pasaulio kraštas"... Nes mes būtinai parašysim, ar taip yra iš tiesų. Ir tada gal bus "O žinai ką, mieloji/brangioji/artimoji? Tu atvažiuok, Tolimieji Rytai - tai arti"... |
|
2018.01.18 - 01.21 [Kelionė]
Malta... Ją apėjau pėščiomis, per keturias dienas, nužingsniuodamas taip gerą šimtą kilometrų, o tai ir daugiau. Ne, na negaliu aš kaip žmogus "pailsėti": Da vot, vypala para svobodnyh dnej - rešili otdohnut (liet. Atsirado štai pora laisvų dienų, nusprendėme pailsėti). Atmetam keltą pirmyn atgal (~12 km.) į Gozo salą ir iš jos, kadangi vandeniu vaikščioti aš dar neišmokau bei nesu Jėzus. Dar atmetam tris paskutinius kilometrus, kuriuos nutranzavau, bet ne todėl, kad nebūčiau jų nuėjęs, o tik todėl, kad užsidėčiau pliusiuką "Maltoje aš tranzavau". Baigus kalbas apie tai ką atmetam, uždedam 17 kg. sveriančią kuprinę ant pečių, įduodam žemėlapį į rankas ir turėsim ką turim - rezultatą.
Malta taip pat (Vieno tokio pasivaikščiojimo istorija) Lietuva - Malta - Lietuva
Pasakojimas Nuotraukos Anonsas
Kai tavo guminė kiaulė Frykis bando pasikarti ir pasikaria tris dienas iš eilės, tu supranti - jau laikas. Ne, ne pasikarti laikas, laikas iškeliauti. Ir kad gal visai ne šis metų laikas kaltas dėl to, kad atrodytų nieko nevyksta, kad kelio asfaltas pamiršo tavo batų padus, stebintieji iš dangaus - žalio namuko stogą žalią, o praeiviai - mėlyną kuprinę. Nieko, tuoj prisimins! Skambant šiai dainai (tik ne "avgust", o sausis ir ne Jalta, o Malta) - pakeliauti autostopu, pamiegoti palapinėje, pavedžioti Frykį - ten, kur "v etom mire tolko my odni" (liet. "šiame pasaulyje (tfu, šioje saloje) tik mes vieni"). Žodžių iš dainos neišmesi, kaip ir iš Keliautojo prigimtinės jo teisės keliauti - neatimsi. |
|
|
|
|
|