Fuerteventūroje ir Kanaruose [Atlantinė ekspedicija. Ugnies ir vėjų, 2020] Kuprinės ir rąstai [Šiandien prieš dvidešimt metų. Po kuprine, 2019] D o n a t o   K E L Y J E

Kelionėje nebūna taško A, iš kurio išvažiuoji ir taško B, į kurį važiuoji. Kelionėje yra taškas A, iš kurio išvažiuoji ir taškas A, į kurį tau (reikia) sugrįžti...
 Nuo 1997 m. mėgstu keliauti autostopu Autostopu jau nukeliavau 155 850 km. 
Ožkos Petroje [Artimieji (Rytai). Kitoj Jordano upės pusėj, 2018] Lanzarotėje ir Kanaruose [Atlantinė ekspedicija. Ugnies ir vėjų, 2020]
Pradžia
Pasakojimai
Nuotraukos
Keliautojo CV
Mano ir apie
Svečių knyga
Nuorodos

Atlantinė ekspedicija. Ugnies ir vėjų Kanarų salos
Šiandien prieš dvidešimt metų. Po kuprine Slovėnija ir kt. Rytų Europa
Artimieji (Rytai). Kitoj Jordano upės pusėj Jordanija
Tolimieji (Rytai). Iš Pietų Korėjos į Japoniją Pietų Korėja, Japonija
Malta taip pat. Vieno pasivaikščiojimo istorija Malta
Kelio romanas. XIV dalis. Ačiū už autostopą! Suomija, Rusija
Trys Tanai ir viena Tana (Vidurinė Azija) Tadžikistanas, Kirgizstanas, Kazachstanas
Vienuolika ir viena naktis (Arabijos pasakos) Omanas ir JAE
Žmogus ir kiaulė (Kaukazo istorijos) Armėnija ir Gruzija
Kelio romanas. XIII dalis. Pranašų keliais Izraelis ir Palestina
Kelio romanas. XII dalis. Niekam tikusi žemė Islandija
Kelio romanas. XI dalis. Po daug daug metų Kipras, Anglija, Pabaltijys
Vienos kelionės istorija. 54 liudininkai Suomija, Švedija
Darbas. Pergalė. Gegužis. Baltarusija
Kelio romanas. X dalis. Lengvi keliai Suomija
Kelio romanas. IX dalis. Su autostopu iš Rusijos Rusija
Kelio romanas. VIII dalis. Kitoj poliarinio rato pusėj, žiemą Suomija, Švedija
Kelio romanas. VII dalis. Persija, (metai) 1391 Iranas, Turkija
Kelio romanas. VI dalis. Artimieji Užsienis (Turkija)
Kelio romanas. V dalis. Nordkapas Suomija, Norvegija, Švedija
Kelio romanas. IV dalis. Kitas pavasaris Marokas, Vakarų Sachara
Kelio romanas. III dalis. Šiaurės pasiimti Švedija, Suomija, Norvegija
Kelio romanas. II dalis. Įkalinti autobanuose Iki Ispanijos ir Portugalijos
Kelio romanas. I dalis. R.K. Iki Turkijos ir Gruzijos
Nordkapas ir kita šiaurė Iki šiauriausio Europos taško
Portugalija buržujiškai
Ledinis turas I-II
Šiaurėje su turistais
Šiaurė nesėkminga II
Britų salose
Šiaurė nesėkminga I
Krymas ir kita Ukraina
Traukinio bėgiais
Albanija ir Graikija
Aktyvus poilsis Norvegijoje
Aplink Lietuvą III
Balkanai ir Turkija
Ispanijos vynuogės II
Ispanijos vynuogės I
Aplink Lietuvą II
Į Siciliją
Bastymasis po Europą
Į Rygą
Išvyka į Kučiūnus
Rytas ateis...
Naujieji Nidoje
Senis šaltis trasoje
Į Mozūrų kraštą
Autostopo varžybose
Aplink Lietuvą I
Į Slovėniją
Danija, laikykis
Link Portugalijos
Į Vengriją
Į Kolką Latvijoje
Link Sopoto
Po pietryčių Europą
Į Nidą ir Kaliningradą
Į Latviją ir Estiją
  Pasakojimas  |  Nuotraukos  |  Informacija  |  Komentarai 0 Spausdinti

Aplink Lietuvą - 2, kodiniu pavadinimu "Mes niekur neskubam"


Pirmas kelionės vakaras

Penktadienio vakaras, 17.10 val. Atėję į tranzo vietą Molėtų plente, randame krūvą tiulienių. Bandom ieškoti dėkingesnės vietos tranzui. Ir surandam. Tiulieniai paslaptingai dingsta- einam į jų vietą. Bet tada seka naujas naujų tiulienių desantas. Mums trūksta kantrybės, vakaras ant nosies:) Einam i priekį ir ištrukę iš tiulienių minios, tranzuojam. Ir mums sekasi- tad temstant, apie 19.00 val. būname Utenoje. Perkam alaus, einam i miesto galą ir ten kur stovi "Statoil"- priešingoj pusėj įkuriam stovyklavietę. Laužom aplinkinius medžius, kuriam laužą, liejasi pirmas lašas alaus ant aukštaitijos. Ir taip toliau. Nakčiai atėjus, atsiranda palapinė- i ją sulindę lūžtam. Ryte keliamės nuo šalčio- palapinė drėgna, net išlindus iš jos tenka 15 min. kalenti dantimis- ne iš malonumo, aišku:) Išaušta rytas- mes Kelyje.

Antra kelionės diena

Prasideda. Ant šalto asfalto sustoja pirma mašina, su kuria riedam į Daugailius- kultinė Kb vieta(ten tranzavome ir Aplink LT-1999, ir per Kb varžybas "Baltijos vieškelis 1999") ir štai dabar. Ir ten randame kelis tiulienius- mūsų laimei, važiuojančius i priešingą pusę. Tada varom iki Degučių, o dar vėliau- ir į Zarasus. Beje, į Zarasus atvežęs šoferis paklausė, ar mes nedaliname geltonų kortelių- turbūt tas bičas ilgai miegojo... Zarasai, kaip ir pernai, beveik miręs miestas. Tiesa, vyksta kažkokia mugė, bet tegalima nupirkt maišiuką bulvių pigiau ir daugiau nieko. Pusryčiaujame ant ežero, tada tranzuojam link Visagino. Sustoja duoną vežiojanti mašina- skanaus duonos kvapo užliūliuoti pasiekiam Turmantą(LT/LV siena). O dar vėliau ir Visaginas. Tada 6 km. einam į Ignalinos AE- platus kelias, kuriame tilptų 8 mašinos, bet dabar tai netelpa nė viena arba beveik nė viena, kadangi jų ten paprasčiausiai nėra. Pravažiuoja policijos autobusas(!!!!). Mes vis einam. Pasiekiam apie 12.00 val. Ignalinos Atominę Elektrinę (taip ir neaišku, kodėl ji vadinasi Ignalinos). Tada pigiai pietaujame įmonės valgykloje- arbata 25 centai, barščiai- 80 centų. Tiesa, nekalbėkit ten lietuviškai, jei norit pavalgyt, aišku, nes jūsų niekas nesupras:).
Iš atominės patraukėm pėsčiomis- keikdami mašinas, kurių nebuvo. Pusiaukelėj sustoparinom jaunuolius, nuvežusius mus iki paskutinio posūkio į Visaginą. Ten autostopas geras- mes "Žiguliais" riedame link Ignalinos. Tiesa, prie Drūkšto gyvenvietės yra nuoroda į kaimą labai jau įdomiu pavadinimu- "Rojus". O gal ten ne kaimas- tuomet mums iki tos vietos jau buvo nedaug likę. Iki Ignalinos prisiklausę pagiriamųjų žodžių Palūšei, patraukėm į ją. Ėjom 3 km., pasėdėjom ant ežero. Tada tranzavom link Švenčionėlių. Ir ką jūs manot- nespėjom smigt, kaip nusprendėm, kad labiau verta pargrįžt į Ignaliną. Mums taip bedarant ir visai nestabdomas, sustoja "Žiguliai". Vairuotojas buvo kunigas, kuris tikrai ne iš blogos valios mus dar paklaidino Ignalinoje. Viskas baigės gerai, dar spėjom sutranzuoti ratus iki Didžiasalio, kur buvo ežeras (kaip ryte sužinojom- ne bet koks, o privatus). Tada, temstant, suruošėme gera pikniką- ir vėl liejosi alus, degė laužas. O naktį, buvo šalta, aišku. Na, tikrai ne šilta. Bet kam tai rūpi.

Trečia, paskutinė kelionės diena

Atsikėlėm sekmadienį, spalio 2 dieną, labai anksti ryte... Ir ką jūs manot- buvo labai šalta. Tad patraukėm likusius 12 km. pėsčiomis į Švenčionis. Pirma stabdyta mašina, aišku, sustojo. Perėjom Švenčionis- man pasirodė nelabai ir provincija. Kažkaip viskas šiuolaikiškiau ten atrodo:) Gal po Ignalinos... Tada važiavom su pasieniečiu iki Juzinos kaimo, tada smigom pusvalandžiui- mašinų nėra, užtat tranzas- vos ne 100 procentinis. Bet taip buvo ir Aplink LT-1999 kelionės metu. Tada atvažiavom į Pabradę, pusryčiavom. Tranzavom į Nemenčinę, o sustojo į Vilnių:) Paleido kažkur turnishkių miškuose. Ėjom, ėjom, ėjom. Važiavom, važiavom, važiavom.
Taigis, sekmadienį 11.30 val. buvome Vilniuje. Tai pranoko mūsų visus lūkesčius. Aplink LT-2000 (2-asis etapas) baigėsi jau temstant apie 18.00 val. kuomet aš nuo trijų kryžių kalno dariau panoraminę Vilniaus nuotrauką.


Žiūrimiausios nuotraukos:
01. Didžiausias LT ežeras Drūkšiai. ana...
02. Ignalinos atominę pirmą kartą pamač...
03. Kelionė tęsiasi ir mūsų kelias eina...
04. Aplink LT-2 prasidėjo. Mes atvykom ...
05. Elektrinę apėjom iš visų pusių. Čia...
06. Baigiasi antra kelionės diena kažku...
Visos nuotraukos>