Šiaurė 2017 (653) [Kelio romanas. XIV dalis. Ačiū už autostopą!, 2017] O Abu Dabi! [Vienuolika ir viena naktis (Arabijos pasakos), 2016] D o n a t o   K E L Y J E

Kelionėje nebūna taško A, iš kurio išvažiuoji ir taško B, į kurį važiuoji. Kelionėje yra taškas A, iš kurio išvažiuoji ir taškas A, į kurį tau (reikia) sugrįžti...
 Nuo 1997 m. mėgstu keliauti autostopu Autostopu jau nukeliavau 150 900 km. 
Sinajaus kalno šturmas vyksta [Kelio romanas. XIII dalis. Pranašų keliais, 2015] Draugas Stalinas pasakė - nė žingsnio atgal [Kelio romanas. IX dalis. Su autostopu iš Rusijos, 2013]
Naujienos
Pasakojimai
Nuotraukos
Keliautojo CV
Mano ir apie
Svečių knyga
Nuorodos

Kelio romanas. XIV dalis. Ačiū už autostopą! Suomija, Rusija
Trys Tanai ir viena Tana (Vidurinė Azija) Tadžikistanas, Kirgizstanas, Kazachstanas
Vienuolika ir viena naktis (Arabijos pasakos) Omanas ir JAE
Žmogus ir kiaulė (Kaukazo istorijos) Armėnija ir Gruzija
Kelio romanas. XIII dalis. Pranašų keliais Izraelis ir Palestina
Kelio romanas. XII dalis. Niekam tikusi žemė Islandija
Kelio romanas. XI dalis. Po daug daug metų Kipras, Anglija, Pabaltijys
Vienos kelionės istorija. 54 liudininkai Suomija, Švedija
Darbas. Pergalė. Gegužis. Baltarusija
Kelio romanas. X dalis. Lengvi keliai Suomija
Kelio romanas. IX dalis. Su autostopu iš Rusijos Rusija
Kelio romanas. VIII dalis. Kitoj poliarinio rato pusėj, žiemą Suomija, Švedija
Kelio romanas. VII dalis. Persija, (metai) 1391 Iranas, Turkija
Kelio romanas. VI dalis. Artimieji Užsienis (Turkija)
Kelio romanas. V dalis. Nordkapas Suomija, Norvegija, Švedija
Kelio romanas. IV dalis. Kitas pavasaris Marokas, Vakarų Sachara
Kelio romanas. III dalis. Šiaurės pasiimti Švedija, Suomija, Norvegija
Kelio romanas. II dalis. Įkalinti autobanuose Iki Ispanijos ir Portugalijos
Kelio romanas. I dalis. R.K. Iki Turkijos ir Gruzijos
Nordkapas ir kita šiaurė Iki šiauriausio Europos taško
Portugalija buržujiškai
Ledinis turas I-II
Šiaurėje su turistais
Šiaurė nesėkminga II
Britų salose
Šiaurė nesėkminga I
Krymas ir kita Ukraina
Traukinio bėgiais
Albanija ir Graikija
Aktyvus poilsis Norvegijoje
Aplink Lietuvą III
Balkanai ir Turkija
Ispanijos vynuogės II
Ispanijos vynuogės I
Aplink Lietuvą II
Į Siciliją
Bastymasis po Europą
Į Rygą
Išvyka į Kučiūnus
Rytas ateis...
Naujieji Nidoje
Senis šaltis trasoje
Į Mozūrų kraštą
Autostopo varžybose
Aplink Lietuvą I
Į Slovėniją
Danija, laikykis
Link Portugalijos
Į Vengriją
Į Kolką Latvijoje
Link Sopoto
Po pietryčių Europą
Į Nidą ir Kaliningradą
Į Latviją ir Estiją
  Pasakojimas  |  Nuotraukos  |  Komentarai 0 Spausdinti

Traukinio bėgiais arba du litai devyniasdešimt

       Kodėl reikia eiti traukinio bėgiais? Ar iš viso reikia jais eiti? Kiek žmonių yra nuėję traukinio bėgiais trisdešimt kilometrų? Ką žmogus galvoja eidamas bėgiais? Kur galima nueiti bėgiais? Kuria puse eiti, kai eini traukinio bėgiais? Kuriuo metu laiku patogiausia eiti traukinio bėgiais? Nežinau...

       Tai buvo eilinis pavasario rytas. Tik jokie ženklai danguje ar žemėje to nerodė, tad teko aklai pasitikėti raudona žyme, kuri buvo mano sieniniame kalendoriuje, ties pirmo pavasario mėnesio beveik viduriu. Mes susitikom Katedros aikštėje šalia eglutės, kurios jau irgi senokai nebebuvo. Mes žinojom, kad per Vilniaus centrą traukinio bėgiai neina, todėl patraukėm į kažkur link jų. Prieš tai pirkom ir maisto ir alkoholio. Arba alkoholio ir maisto. Ir išėjom tolyn. Ilgai ėjom, kol priėjom bėgius, kažkur priešais Naująją Vilnią. Tose vietose bėgiai mums buvo kaip ir pažįstami, nes iki ten buvom atėję per pirmus du "kelionės bėgiais" etapus. Priėjom tiltą ir atsisėdom ant bėgių, nusifotkinom ant bėgių ir nuėjom tolyn. Aišku, bėgiais. Neužilgo pasiekėm ir pačią Naująją Vilnią - Vilniaus darbininkų priemiestį. Stotyje nušokom nuo trasos, kad apsilankyti parduotuvėje ir pasipildyti maisto atsargas. Kuprinės svoris išdavė, kad alaus atsargų pasipildyti tikrai nereikia. Sėdėjom ant suoliuko ir valgėm.

       Tada painiame transporto mazge sprendėm, kurie gi bėgiai eina į rytus. Jais ir nuėjom, nors ir ne visai įsitikinę, kad tai būtent tie. Nedideliais kiekiais vartojom spiritinį bruknių užpilą. Kartais pravažiuodavo traukiniai. Ir prekiniai, ir keleiviniai. Mes visada pasitraukdavom jiems iš kelio. Nepasitraukti nebandėm, todėl kas būna nepasitraukus, neklausinėkit - aš nežinau. Mes buvom drausmingi eismo dalyviai ir mašinistai ant mūsų nepyko. Eiti bėgiais nebuvo labai lengva, nes daug sniego. Bet jei jo nebūtų, būtų tikrai sunkiau eiti, nes tada reiktų tai daryti per ten supiltus akmenis. Turbūt mes džiaugėmės, kad yra sniego. Mes net buvom padėjęs galvas ant bėgių. Trumpam. O netoli Kyviškių buvo kapinės, koks šimtas metrų nuo bėgių. Mes atsisėdom pailsėti. Aišku, ant bėgių. Aš gailėjausi, kad negimiau Kyviškėse, nes tada juk nesunkiai išsirinkčiau vietą kur būti palaidotam. Mačiau, kad kapinaitėse geriausios vietos, t.y. tos arčiau bėgių, dar laisvos. Pajudėjom toliau, pasimatė(ne pasirodė) Kyviškių stotis. Iš šalutinių bėgių atvažiavo sąstatas ir sustojo. Matyt kažko laukia, pagalvojom. Ir tikrai - jis sustojo, kad praleisti keleivinį traukinį, važiuojantį mums iš paskos. Mes suskubom pasitraukti. Kol atėjom į Kyviškes, laukęs sąstatas pajudėjo, o priešpriešais važiuojantis sąstatas išėminėjo posūkį. Mes žiūrėjom ir mokinomės, kaip reikia pasukti traukinį. Aš žiūrėjau didelėm mėlynom akim. Ėjom bėgiais toliau. Nusprendėm, kad nuobodžiausia specialybė pasauly yra "Lietuvos bėgių tiesėjas". Bėgiai tiesūs, jokios fantazijos nereikia. Kažkur radom besimėtantį varžtą. Jis buvo panašus į tuos, kuriais prisukti bėgiai. Pasiėmėm atminimui. Tik nepagalvokit, kad patys atsukinėjom. Mus pralenkė Minsko traukinys. Aš jį nufotkinau, nes jis sukėlė pūgos vaizdą. Kelionės metu ant bėgių rasdavom įvairios taros. Iš etikečių sprendėm, kad taip šiukšlina arba rusai, arba mėgstantys rusiškus produktus ne rusai. Supratau, kad traukiniuose einamiausi produktai yra alus ir kefyras. Budrumo negalima prarasti nė sekundei, todėl kai priešais atvažiuodavo traukinys, mes visada tvarkingai pereidavom ant kitų bėgių. Tokioje padėtyje reikia būtinai nepamiršti atsigręžti, kad pažiūrėti, ar koks traukinys nevažiuoja iš paskos. Kažin, ar per triukšmą išgirsi kokį garsinį signalą. Na, to neišbandėm. Gal tik vieną kartą buvo taip, kad ant bėgių mums nebuvo vietos, kadangi prasilenkinėjo du traukiniai. Mes tada lipom žemyn pylimu ir ramiai sau žiūrėjom kaip jie tai daro. Priėjom sodybą su šuliniu, kuris buvo ne kur kitur, bet irgi šalia bėgių. Iš šulinio gėrėm vandenį. Skanus vanduo.

       Temo... Tolumoje jau matėsi Kenos stoties šviesoforai. Mus pralenkė traukinys Kaliningradas - Maskva. Mes nenorėjom juo važiuoti, nes buvo ne ta ekipiruotė. Jau beveik sutemus atvykom ir mes į Kenos stotį. Ten švietė įvairių spalvų šviesoforai, kurių spalvos suprantamos turbūt tik geležinkeliečiams. Mano kelnės buvo šlapios nuo batų iki kelių. Modernioje traukinių stotyje nusipirkom bilietus. Du litai devyniasdešimt centų. Ir į Vilnių grįžom traukiniu Kena - Vilnius. Tais pačiais bėgiais, bet ne taip. Buvo tamsu ir mes negalėjom matyti bėgių, kuriais taip neseniai ėjom. Vilniaus stoty išlipom ir aš pagalvojau, kad geriausi dalykai šitam gyvenime yra visai ne tie, kurie yra nemokami, o tie, apie kuriuos sugalvoji, kad jie gali būti nemokami. Grįžęs namo, tą vakarą jau nebeatsikėliau. Trisdešimt kilometrų per pusnis daro savo. Bet nepadaro...

AIVA SISTEMA
Programavimo skyriaus vadovas: Donatas Liucvaikis
2006.03.11


Žiūrimiausios nuotraukos:
01. Trys savaitės iki...
02. Šuolis su alkoholiu
03. Suvenyras draugams
04. Guliu bėgiuose
05. Du litai devyniasdešimt
06. Trečio etapo pradžia
07. Minsko traukinys atvažiuoja
08. Nesusijusi nuotrauka
09. Krovininis sąstatas
10. Kelionės bėgiais dalyviai
11. Vakaras bėgiuose
12. Bėgiais per sniegą
13. Minsko traukinys nuvažiuoja
14. Sėdžiu bėgiuose
15. Kapinaitės šalia bėgių
Visos nuotraukos>