Rovaniemio McDonald's užkandinė jau visai nebetoli [Kelio romanas. XIV dalis. Ačiū už autostopą!, 2017] Keliautojas pasišalina iš Omano sostinės Muskato [Vienuolika ir viena naktis (Arabijos pasakos), 2016] D o n a t o   K E L Y J E

Kelionėje nebūna taško A, iš kurio išvažiuoji ir taško B, į kurį važiuoji. Kelionėje yra taškas A, iš kurio išvažiuoji ir taškas A, į kurį tau (reikia) sugrįžti...
 Nuo 1997 m. mėgstu keliauti autostopu Autostopu jau nukeliavau 150 900 km. 
Aš niekada nebuvau Egipte, užtat buvau ant Izraelio/Egipto sienos. Niekingam žmogui - maži norai, gimęs šliaužioti - neskraidys [Kelio romanas. XIII dalis. Pranašų keliais, 2015] Nežmoniškas karštis Barcelonoje, Ispanija [Link Portugalijos, 1999]
Pradžia
Pasakojimai
Nuotraukos
Keliautojo CV
Mano ir apie
Svečių knyga
Nuorodos

Kelio romanas. XIV dalis. Ačiū už autostopą! Suomija, Rusija
Trys Tanai ir viena Tana (Vidurinė Azija) Tadžikistanas, Kirgizstanas, Kazachstanas
Vienuolika ir viena naktis (Arabijos pasakos) Omanas ir JAE
Žmogus ir kiaulė (Kaukazo istorijos) Armėnija ir Gruzija
Kelio romanas. XIII dalis. Pranašų keliais Izraelis ir Palestina
Kelio romanas. XII dalis. Niekam tikusi žemė Islandija
Kelio romanas. XI dalis. Po daug daug metų Kipras, Anglija, Pabaltijys
Vienos kelionės istorija. 54 liudininkai Suomija, Švedija
Darbas. Pergalė. Gegužis. Baltarusija
Kelio romanas. X dalis. Lengvi keliai Suomija
Kelio romanas. IX dalis. Su autostopu iš Rusijos Rusija
Kelio romanas. VIII dalis. Kitoj poliarinio rato pusėj, žiemą Suomija, Švedija
Kelio romanas. VII dalis. Persija, (metai) 1391 Iranas, Turkija
Kelio romanas. VI dalis. Artimieji Užsienis (Turkija)
Kelio romanas. V dalis. Nordkapas Suomija, Norvegija, Švedija
Kelio romanas. IV dalis. Kitas pavasaris Marokas, Vakarų Sachara
Kelio romanas. III dalis. Šiaurės pasiimti Švedija, Suomija, Norvegija
Kelio romanas. II dalis. Įkalinti autobanuose Iki Ispanijos ir Portugalijos
Kelio romanas. I dalis. R.K. Iki Turkijos ir Gruzijos
Nordkapas ir kita šiaurė Iki šiauriausio Europos taško
Portugalija buržujiškai
Ledinis turas I-II
Šiaurėje su turistais
Šiaurė nesėkminga II
Britų salose
Šiaurė nesėkminga I
Krymas ir kita Ukraina
Traukinio bėgiais
Albanija ir Graikija
Aktyvus poilsis Norvegijoje
Aplink Lietuvą III
Balkanai ir Turkija
Ispanijos vynuogės II
Ispanijos vynuogės I
Aplink Lietuvą II
Į Siciliją
Bastymasis po Europą
Į Rygą
Išvyka į Kučiūnus
Rytas ateis...
Naujieji Nidoje
Senis šaltis trasoje
Į Mozūrų kraštą
Autostopo varžybose
Aplink Lietuvą I
Į Slovėniją
Danija, laikykis
Link Portugalijos
Į Vengriją
Į Kolką Latvijoje
Link Sopoto
Po pietryčių Europą
Į Nidą ir Kaliningradą
Į Latviją ir Estiją
  Pasakojimas  |  Informacija  |  Komentarai 0 Spausdinti

Viduržiemio išvyka į Kučiūnus, ant LT/PL sienos
arba kai "Starka" sušąla į ledą

Kaip buvo planuota

1. Atvykimas į vietą ir įsikūrimas Remigijaus sodyboje.
2. Ekskursija po netoliese esančio kaimo įžymias ir intymias vietas. Bažnyčios ir bibliotekos aplankymas.
3. Susitikimas su paskutines dienas savo sodyboje leidžiančiu ir be elektros gyvenenčiu buvusiu stoparu Pranu. Vakaronė su juo.
4. Pažintis su kitais vietiniais žmonėmis ir jų kultūra.
5. Supermarketo aplankymas ir alkoholio įsigijimas.
6. Sugrįžimas į sodybą.
7. Vakaras su "Vilkais" ir "Starka".
8. Lenkijos teritorijos apžvalga ir ekskursija prie valstybes skiriančio griovio.
9. Grįžimas į sodybą. Išėjimas iš sodybos. Po to vėl grįžimas. Ir taip daug kartų.
10. Susitikimas su vietiniais gruzinais. Vėmimas.
11. Nakvynė ir vėmimas.
12. Grįžmas namo, jei tokius turit.

Kaip vyko iš tikrųjų

Žiema panaši į tikrą žiemą. Mudu, t.y. aš ir Mikas, ištranzuojam iš Garliavos popietėj, pasiekiam Marijampolę, surandam Remigijų, pasiimam jo mašiną ir jau ne tranzu judam į paskirties vietą - Lazdijų rajone esantį Kučiūnų kaimą. Pakeliui nuperkam alaus, pas mane kuprinėj mėtos butelys starkos... Už Lazdijų pravažiuojam Miškinius ir sėkmingai patenkam į Kučiūnus. Važiuojam dar už jų į kažkokius dirvonus ir ten randam Remigijaus žadėtą "vilą", kuri ne tik kad be elektros ir šalta, bet dar ir panašį į jokį ne namą, o į tualetą. Iškart einam apžiūrėt valstybinės sienos ir pastebim pasieniečius. Ir jie mus pastebi. Geriam alų. Dar šviesu, bet suprantam labai realiai - tuoj ateis naktis ir tada tik viskas prasidės. Sutemus mūsų laukia išvyka į Kupčiūnų centrą. Sulipam į mašiną ir pradedam lošt kortomis. Aplinkui begaliniai laukai. Temsta. Lauke jau dabar vėsoka, kas bus toliau - baisu pagalvot... Labai ir negalvojam. Tūsas prasideda. Brrr...

Temsta. Į lauką išeit baisu. Sėdim mašinoj, lošiam kortomis ir geriam alų "Vilko". Pralošęs iš mūsų, turės eiti miegot į rūsį, kadangi toje trobelėje tėra tik dvi lovos. Nors nesvarbu, kurioj tos trobelės vietoj reiks miegot - lauke ko gero šilčiau. Iš šono visa tai atrodo keistokai manau. Įsivaizduokit - baltų laukų vidury stovi mašina. Trys bičai joje lošia kortomis. Atvažiavo tik tam, kad sušąlt ir palošt kortomis. Priekiniame mašinos lange pasirodo lempos šviesa. Taip teka mėnulis - pilnatis. Atrodo viskas kiek magiškai. Mėnulis vis aukštyn, aukštyn. Sakau Mikui, kad geriausias bajeris būtų, kuomet tas pats mėnulis pradėtų leistis žemyn. Prieinam vieningos nuomonės, kad tuo atveju protingiausia būtų nusižudyt. Taip neatsitinka. "Tūkstantį" laimiu aš. Atsiranda butelys starkos. Atsukamas. Pirmas gurkšnis daro savo - šilčiau. Bet ar ilgam? Išėjus nusimyžt, supranti, kad tuoj bus oi kaip šalta. Tuoj eisim į Kučiūnus.

Stogas vis dar važiuoja. Viskas atrodo prikolnai - trys bičai sėdi mašinoj, lošia kortom. Aplinkui balti laukai. Ateina laikas eiti į Kučiūnus. Gurkštelim su Miku "Starkos", pasiruošiam ir palikę dar šiltą mašiną ir Remigijų joje, bet napalikę "Starkos", judam link Kučiūnų. Lauke jau patapę iš vis vėsokai. Kol pasiekiam kaimą, jau būnam sušąlę. Ne ką geriau jaučiasi ir "Starka" mano rankose. Varom tiesiai į centrą. Pirmas dalykas, atkreipęs mūsų dėmesį - tai bažnyčia, tiksliau - jos viršuje esantis kryžius. Pilnatis, chebra, dangus kaip iš filmų apie vampyrus. Mėnulio pilnaties fone didžiulis bažnyčios kryžius. Neramiai pradedam dairytis vampyrų, gurkšteliu "Starkos". Baisu. Bet vampyrų nėra, vaikšto tik vietinės mergos, aplinkui jas važinėja bičai. Gyvenimas vyksta, bičas prižiūri mergas, paskui kurias važinėja jau dvi mašinos. Mergos laužosi. Aš gėriuosi pilnatim. Paskui grįžinėjam į mašiną. Žandai jau apsitraukę ledu. Ar grįšim pas Remigijų? Kas mūsų laukia šaltame kelyje atgal? Ar miega kas lauko pakraštyje stovinčiam traktory?

Taigis, prisižiūrėję mergų, vampyrinių vaizdų ir sušąlę, grįžinėjam su Miku ten kur mūsų laukia Remigijus. Ale kaustantis šaltis, kad žandai jau visai lediniais pavirto. Šliūkšteliu dar "Starkos" į save. Nepadeda, nes ir "Starka" tuoj tuoj sušals į ledą. Lauke vis vėsiau. Žygiuojam per kaimą, beldžiamės į traktoriaus langus, bet niekas neatidaro - matyt traktoristas irgi miega. Laikas vėlus. Pasiekiam mašiną - ten nors kažkiek šilčiau. Minčių eiti miegot į šalia stovinčią trobą jau tikrai nėra. Sušilę vėl organizuojam su Miku išvyką - šįkart prie tvoros, kuria aptverta Lietuva. Pavyksta išpildyt savo nusiteikimą - nusišlapinti ant tvoros. Ne šilčiau. Vidurnaktį nusprendžiam, kad šalčio mums jau pakaks, tad paliekam Kučiūnus ir varom į Lazdijus. Miesto centre šiltas butas. Kakava be pieno, negrojantis patefonas, Cojaus plokštelės be Cojaus. Šilta vieta. Ryte, įlipęs į mašiną, pirmas minutes jaučiausi kaip faršas šaldomoj kameroj. Įsivaizduoju, kas ten būtų likę iš mūsų, jei jau vanduo sušąlo į ledą. Nuo Marijampoles tranzavom, smigom, vidurdienį kepiau bulves jau Kaune. Toks tad buvo 20% Extrymas ir 43% "Starka". Pavydas ima sau...