Savo kelią į Chudžandą tęsiu sustabdyta fūra [Trys Tanai ir viena Tana (Vidurinė Azija), 2017] Pavalgom? (Sveticchovelio katedroje) [Žmogus ir kiaulė (Kaukazo istorijos), 2016] D o n a t o   K E L Y J E

Kelionėje nebūna taško A, iš kurio išvažiuoji ir taško B, į kurį važiuoji. Kelionėje yra taškas A, iš kurio išvažiuoji ir taškas A, į kurį tau (reikia) sugrįžti...
 Nuo 1997 m. mėgstu keliauti autostopu Autostopu jau nukeliavau 150 900 km. 
Laugarvatno ežeras šalia to paties pavadinimo kaimo [Kelio romanas. XII dalis. Niekam tikusi žemė, 2015] Stilingas paminklas Kirunoje [Šiaurėje su turistais, 2007]
Pradžia
Pasakojimai
Nuotraukos
Keliautojo CV
Mano ir apie
Svečių knyga
Nuorodos

Kelio romanas. XIV dalis. Ačiū už autostopą! Suomija, Rusija
Trys Tanai ir viena Tana (Vidurinė Azija) Tadžikistanas, Kirgizstanas, Kazachstanas
Vienuolika ir viena naktis (Arabijos pasakos) Omanas ir JAE
Žmogus ir kiaulė (Kaukazo istorijos) Armėnija ir Gruzija
Kelio romanas. XIII dalis. Pranašų keliais Izraelis ir Palestina
Kelio romanas. XII dalis. Niekam tikusi žemė Islandija
Kelio romanas. XI dalis. Po daug daug metų Kipras, Anglija, Pabaltijys
Vienos kelionės istorija. 54 liudininkai Suomija, Švedija
Darbas. Pergalė. Gegužis. Baltarusija
Kelio romanas. X dalis. Lengvi keliai Suomija
Kelio romanas. IX dalis. Su autostopu iš Rusijos Rusija
Kelio romanas. VIII dalis. Kitoj poliarinio rato pusėj, žiemą Suomija, Švedija
Kelio romanas. VII dalis. Persija, (metai) 1391 Iranas, Turkija
Kelio romanas. VI dalis. Artimieji Užsienis (Turkija)
Kelio romanas. V dalis. Nordkapas Suomija, Norvegija, Švedija
Kelio romanas. IV dalis. Kitas pavasaris Marokas, Vakarų Sachara
Kelio romanas. III dalis. Šiaurės pasiimti Švedija, Suomija, Norvegija
Kelio romanas. II dalis. Įkalinti autobanuose Iki Ispanijos ir Portugalijos
Kelio romanas. I dalis. R.K. Iki Turkijos ir Gruzijos
Nordkapas ir kita šiaurė Iki šiauriausio Europos taško
Portugalija buržujiškai
Ledinis turas I-II
Šiaurėje su turistais
Šiaurė nesėkminga II
Britų salose
Šiaurė nesėkminga I
Krymas ir kita Ukraina
Traukinio bėgiais
Albanija ir Graikija
Aktyvus poilsis Norvegijoje
Aplink Lietuvą III
Balkanai ir Turkija
Ispanijos vynuogės II
Ispanijos vynuogės I
Aplink Lietuvą II
Į Siciliją
Bastymasis po Europą
Į Rygą
Išvyka į Kučiūnus
Rytas ateis...
Naujieji Nidoje
Senis šaltis trasoje
Į Mozūrų kraštą
Autostopo varžybose
Aplink Lietuvą I
Į Slovėniją
Danija, laikykis
Link Portugalijos
Į Vengriją
Į Kolką Latvijoje
Link Sopoto
Po pietryčių Europą
Į Nidą ir Kaliningradą
Į Latviją ir Estiją
  Pasakojimas  |  Nuotraukos  |  Informacija  |  Komentarai 0 Spausdinti

Į Mozūrų kraštą Lenkijoje, per Kaliningradą

Nuo Kauno iki Marijampolės važiavau su fūra. Vairuotojas buvo gruzinas ir kas penkias minutes man kartojo: "Prijiezhiai dorogoi k nam, v gruziju". Tai va, ištarkit tai su gruzinišku akcentu ir suprasit, kaip gražiai tai skamba. Iš Marijampolės su Remigijum patraukėm link Rusijos. Sekėsi gan neblogai ir pasiekėm Vilkaviškį, dar vėliau Kybartus. Rusijos teritorijoje buvom valandą prieš vidurdienį. Tranzas Kaliningrado srityje mane nuvylė- apie 70 procentų vairuotojų kreipėsi į mus daug maž taip: "A skolko dash ?". Nė vienam nieko nedavėm ir pasiekėm Kaliningradą lygiai 16.00 val. Pasiblaškėm po tą miestą, po to sėdom į autobusą ir nuvažiavom į Svetlogorską, nes ten turėjom susitikti su turistais iš "Ąžuolo" klubo. Svetlogorske buvom apie 19.00 val. ir per pusantros valandos nesulaukę ąžuoliečių, patraukėm ant aukščiausio skardžio ir įrengėm stovyklavietę. Atrodo, kad stovėtum ant pasaulio krašto- rankoje butelis portveino, dangaus neatskirsi nuo žemės. Magija. Naktį aplink palapinę slankiojo kažkokie pankai, o trečią valandą atsirado ir ąžuoliečiai, bet mes buvom apsimiegoję, tad jie kiek patriukšmavę nuėjo miegoti taip pat.

Ryte buvau visas sušalęs, bet mano turėtas portveinas greit pravarinėjo kraują ir taip atsigavau. Leidom laiką Svetlogorske su ąžuoliečiais, apvaikščiojom pajūrį, klausėm gitaros ir dainos. Tada išsiskyrėm. Mes- link Lenkijos. Tranzuoti man buvo praėjęs bet koks noras, tad iki Kaliningrado nuvažiavom su traukiniu. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad važiavom stopariškai, be bilietų. Pabuvom Kaliningrado stoties rajone, o vėliau, vėl traukiniu ir vėl "na šarom" nuvažiavom į Laduškiną. Iš ten jau autostopu judėjom toliau ir pasiekėm Mamonovo. Iki ten mus vežė vokiečių rusas. Padovanojau jo dukrai vieną litą, kaip suvenyrą, aišku. Tai buvo paskutinis turėtas litas. Iki sienos patraukėm pėstute ir greit sėdėjom ruso kontrabandininko mašinoje. Matytumėt jūs, kas ten darosi- mašinos stovi dviem eilėmis, dar viena eilė ateina prie šlagbaumo nuo miško. O prie įvažiavimo į muitinę vyksta tikrų tikriausios muštynės. Ir nesvarbu, kad už kelių žingsnių stovi mentai. Taigi, atsiradom Lenkijoj, sustabdėm mašiną iki Braniewo. Čia atsitiko kažkas tokio. Kelionės metu Remigijus skundėsi, kad kaip tai nieko įdomaus nevyksta. O va ir atsitiko. Išlipę iš mašinos, "na priamuju" patraukėm per to miestelio pagrindinę sankryžą. Dar būnant jos viduryje tai pamatė lenkų mentai ir mes buvom sulaikyti. Sako, bauda po 50 zlotų. Kadangi aš teturėjau apie 10 rublių, o Remigijus ne ką daugiau, tai tie paėmė mūsų pasus ir pasakė, kad galim važiuoti į Lietuvos konsulatą Gdanske. Pradžiai nuėjom į nuovadą ir načialnikui išdėstėm savo situaciją. O ten buvo piktas senis mentas, kuris su mumis jokia kita kalba, kaip tik lenkų nė negalvojo šnekėti. Po to nusileido ir paaiškino, kad Lietuvos konsulatas yra Varšuvoje, iki kurios 350 km. Ir taip jo prašėm, ir anaip, kol galų gale mūsų pasai buvo vėl pas mus. Buvo pasakyta- važiuokit atgal į Rusiją. Mes aišku nepaklausėm lenkų mento ir rytoj ruošėmės varyti per Lenkiją.

Taip jau atsitiko, kad buvo lapkričio 1 diena. O tai šventė Lenkijoje. Tranzo beveik nebuvo. Viskas taip užkniso per tą dieną. Sugebėjom nuvažiuoti kokis 200 km. ir vakare buvom už Olštyno. Daugiau kaip ir nėra ko pasakoti, gal tik tiek, kad mozūrų kraštas labai jau gražus ir aš čia rimtai. Miškai, kalvos, ežerai. Nuvažiuokit.

Ketvirtą dieną toliau traukėm Lenkijos keliais ir keliukais. Kiek teko matyti Lenkijos, o teko tikrai daug, tai pirmą kart mačiau tokį nykų kelią, nors žemėlapyje pažymėtas kaip pagrindinis. Čia aš apie ruožą Mragowo- Elk. Nėra mašinų, aplinkui nyku ir liūdna. Nuo Elk iki Augustowo kelias buvo jau geresnis, tad tranzuoti ilgai neteko. Po to Suwalkai, dar vėliau pasiekėm sieną, kai buvo 16.00 valanda. Nuo ten aš sėdau į latvių fūrą, Remigijus pas lietuvį ir laimingai patekom į namus. Visą kelią pasakojau tam fūristui apie savo vasarą, jis man apie fūristų gyvenimą, tad laikas iki Kauno neprailgo. Namie buvau apie 20.00 val., išsikepiau didelį kiekį bulvių, prigėriau arbatos ir nulūžau. Linkėčiau ir jums to.


Žiūrimiausios nuotraukos:
01. Lenkija, Mikolajkos. Daugiau nėra k...
02. Ruduo Svetlogorske,Kaliningrado sri...
03. Eilinį kartą Kaliningrade, prie to ...
04. Eilinis grįžimas namo, velniai žino...
Visos nuotraukos>